„Nuo maršų iki šachmatų“ – ypač spalvingą programą parengė pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“. Rugsėjo 19 d. Vilniuje, „Trimito“ koncertų salėje kolektyvas pateiks įvairiausių žanrų asorti: skambės maršai, Anglijos melodijų įkvėpta muzika, „Purvini šokiai“ ir fragmentai iš miuziklo „Šachmatai“, kurį sukūrė legendinės grupės „ABBA“ nariai.
„Trimitui“ diriguos svečias iš Švedijos –Leifas Kalssonas, jau kurį laiką pažįstamas orkestro gerbėjams. Pasaulyje ypač geidžiamas pučiamųjų orkestrų dirigentas taip pat yra Švedijos ginkluotųjų pajėgų muzikos inspektorius ir Švedijos karališkosios muzikos akademijos narys, žinomas ir kaip perkusininkas, vienas iš legendinio mušamųjų ansamblio „Kroumata“ įkūrėjų. O nuo šiol – ir „Trimito“ konsultantas meno klausimais. Šio įvykio ir artėjančio koncerto proga kalbiname L. Karlssoną.
Jau kurį laiką bendradarbiaujate su valstybiniu pučiamųjų instrumentų orkestru „Trimitas“. Dabar bendras darbas plečiasi ir pereina į naują lygį – nuo šiol esate ne tik kviestinis dirigentas, bet taip pat patarsite orkestrui meno klausimais. Kodėl Lietuva, kodėl „Trimitas“?
Atsakymas paprastas – „Trimitas“ turi fantastiškų muzikantų kolektyvą, kuris pasirengęs pasauliui parodyti Lietuvos pučiamųjų muzikos lygį.
Per šį laiką, kiek dirbote, jau tikriausiai spėjote pastebėti „Trimito“ stipriąsias ir silpnąsias vietas. Kokios jos?
„Trimito“ stiprybė – tai visų kolektyvo narių alkis tobulėjimui.
Silpnesnė vieta galbūt yra ta, kad orkestras, lyginant su tarptautinio masto pučiamųjų kolektyvais, dar tik pradeda gilintis į sudėtingas partitūras. Bet aš to nevadinu silpnybe – sakyčiau, tai vieta augimui.
Kokį potencialą matote šiame orkestre?
Matau daug jaunų, gerai išsilavinusių muzikantų, kuriančių tinkamą atmosferą koncertuose ir repeticijose. Tuomet orkestras gali koncertuoti su džiaugsmu ir pagarba vienas kitam.
Kokia Jūsų nuomonė apie žanrų kryžminimą (angl. crossover), kurį „Trimitas“ praktikavo praėjusį sezoną? Ar orkestrui sekėsi? Ar tai kryptis, kuria verta eiti toliau?
Žinau, kad „Trimitas“ laužo gatve marširuojančio orkestro įvaizdį ir nori tapti pasaulinio lygio pučiamųjų simfoniniu orkestru. Norint pasiekti šį tikslą, reikia repertuarą plėsti šiuolaikiniais kūriniais. Bet taip pat aktualu pritraukti naują auditoriją, todėl minėti kūriniai taip pat yra svarbūs.
Kokios šiandien ryškiausios pučiamųjų orkestrų tendencijos pasaulyje? Kaip jos koreliuoja su mūsų regiono orkestrų repertuarais?
Turiu sužinoti daugiau apie pučiamiesiems rašančius Lietuvos kompozitorius. Savo ruožtu noriu pristatyti lietuviams pučiamųjų muzikos pasaulio visumą, visas naujas kūrybos kryptis. O tendencijos dvejopos. Kai kurie kolektyvai mieliau renkasi simfoninės klasikos aranžuotes, kiti nori kurti naują pučiamųjų skembesį. Manau, reikia žengti sparčiai, kad galėtume keliauti drauge su visais.
Kokie galėtų būti „Trimito“ tikslai? Kaip manote, kurią kryptį verta pasirinkti?
Meno požiūriu, tikslas yra dalyvauti tarptautiniuose festivaliuose. Kitas tikslas susijęs su žinomumo auginimu – Lietuvoje turime būti stiprus prekės ženklas.
Kokių naujų spalvų ir ypatybių reikėtų „Trimitui“ ir jo repertuarui, kad orkestras pritrauktų Europos muzikos mylėtojų dėmesį ir priverstų domėtis didžiąsias Europos muzikos sales?
„Trimitui“ svarbu pažinti tarptautiniuose pučiamųjų orkestrų konkursuose atliekamą muziką, aktyviau pristatyti solistus iš orkestro ir užsakyti naują muziką specialiai šiam kolektyvui.
Kokie stiliai žada geresnes perspektyvas – klasikinė ir rimtoji muzika, o gal populiarioji muzika?
Mano patirtis liudija, kad visokia muzika ar žanrai gali patikti didelei auditorijai. Svarbiausia yra geras atlikimas.
Kokių dar turite idėjų „Trimitui“, kurias ketinate įgyvendinti artimu metu?
Aktyviai bendrausiu su kolektyvu ir kartu planuosime, ieškosime geriausio kelionės tempo. Matau „Trimitą“, atliekantį tiek populiarią muziką tiek pačias avangardiškiausias kompozicijas. Iš tiesų aš labai didžiuojuosi, būdamas „Trimito“ muzikinės kelionės dalimi.
You must be logged in to post a comment.